Ko gero beviltiškiausias sezonas išvykų prasme. Priežasčių rasti galime visi, kaip nenuvykti į vieną ar dvi išvykas, bet kaip į 4 išvyką per sezoną važiuoja 5 žmonės, pasakyti kažką sunku. Komanda kovojanti dėl čempionų titulo, nesulaukia palaikymo, kuomet jo labiausiai reikia. Aišku, didelę įtaką turi ir tai, kad vos ne kiekvieną savaitgalį reikia belstis į kitą Lietuvos kraštą, tačiau mylimą komandą reikia palaikyti visur ir visada. Tuo vadovaudamiesi, vidury savaitės į Gargždus juda vienas ekipažas. Nuvykstam gana anksti, persimetam keliais žodžiais su apsauga, kuri buvo keistai maloni, jie mus patikrina ir mes jau stadione. Šis, po renovacijos, atrodo visai neblogai, vienintelis trūkumas, jog norint išsikabint vėliavas tenka atsinešt nešiojamus vartus. Nutariame, jog bandysim komandą palaikyti, nors ir esame 5. Visą žaidimą Sūduva kontroliuoja kamuolį ir to pasekoje, E.Valaitis muša įvartį galva. Bangos centrinė nutyla... Antrame kėlinyje P.Lukšys padvigubina rezultatą ir mūsų pergale niekas jau neabejoja. Rungtynės taip ir baigėsi 0-2. Dėkojam komandai už pergalę, ši mums ne tiek, kiek už palaikymą, tiek, kiek, kad atvykome. Marijampolę pasiekiam dar prieš vidurnaktį. Sekmadienį, t.y. birželio 27 dieną, 18.00 val. Sūduva namuose, naujame stadione, susitiks su „Atletu“. Padarom komandai puikų palaikymą bent namuose!!!!!!