Mačas kuris nužudė daug nervų lastelių: egzaminai, sesijos, o kai kas dar po miesto dienų nepajėgia vairuoti. Taip jau gaunasi, jog pietūs atėjo, o mes dar nežinom kaip nusigaut iki Mažeikių. Bet nėra padėties, be išeities. Šiaip ne taip suradę vairuotoją vykstam į tolimiausią A lygos išvyką, kurioje 5 žmonės. Kadangi išvykom jau vėlai ir žinom jog laiku nespėsim, sustojimų nedarom, veinintelis sustojimas Jurbarke degalinėj nusupirkt žemėlapį. Atvykstam prie stadiono, pamatom kad žaidėjai sveikina vieni kitus, jėga - įmušė, suradus vietą kur galima pastatyt automobilį, lekiam į stadioną, priėjus vartus pamatot jog žaidėjai vėl sveikina vieni kitus, identiška situacija buvusi kaip ir su Klaipėda įeinant į stadioną ir vėl 2:0 pirmauja Sūduva. Einam į svečiam skirtą sektorių, praeinant pro vietinius girdisi daug replikų į mūsų pusę, siūlymai "davai, ateikit čia", "gal norit, kad kraujus paleistum" ir t.t. Atvykom į pačią pirmo kėlinio pabaigą, kurioje skiriamas 11m baudinys į Sūduvos vartus. Rapalis atspėja mušimo kryptį ir nukreipia kamuolį už galinės linijos, po pirmo kėlnio Sūduva 2:0 priekyje. Antrajame kėlinyje Mažeikiai visiškai perima iniciatyvą ir rezga gan pavojingas atakas, bet Sūduvos ginyba dirba užtikrintai ir likviduoja pavojus. Bet likus 15min iki mačo pabaigos Mažeikiai švelnina rezultatą, kas sukelia gausiai susirinkusius žiūrovus, pasijunta futbolo atmosfera stadione (jei vietiniai nesivaržytų, kuris naglasnę frazė mestels iš filmo „Zero“, tai stadionas būtų palikęs gerą įspūdį, bet dar...). Pabaigoje užtraukiam vieną dainą, kuri labai nepatiko vietiniams „inteligentams“, vėl mėtomas idiotiškos frazės. Sūduva sėkmingai ginasi iki pat varžybų pabaigos ir teisėjas skelbia pergalę 2:1. Padėkojam komandai už pergalę, o komanda padėkoja už tai, jog nepatingėjom vidury savaitės belstis į kitą Lietuvos kraštą jų palaikyt. Namo vėl vykstam beveik be sustojimų, nes mūsų vairuotojo 8 ryto laukė egzaminas.
Reziumuojant: nemaloni išvyka, dėl nesusiorganizavimo...