Pačios įdomiausios sezono rungtynės, kurių visi laukė, atėjo ir praėjo. Nėra daug teigiamų jausmų, nes varžovas šiemet teko stiprus ir praeiti jį būtų labai sunku. Aišku, visi, susirinkę į stadioną, tikėjo mūsų komandos sėkme. Komanda žaidė gražiai, stengėsi, tačiau reikia pripažinti - Vienos "Rapid" stipresnė ekipa. Be jokios abejonės aukšto lygio futbolas, į kurį susirinko labai daug žiūrovų (aišku, galėtų būt žymiai daugiau). Tiek centrinėj, tiek mūsų, tiek svečių tribūnose pasiektas sezono rekordas. Puiku! Į stadioną įeinam likus 15 minučių iki mačo pradžios ir pamatom ką galima pamatyt labai retai mūsų naujam stadione - Žaliųjų armija, kurių berods apie 400. Neišsigąstam, susikabinam vėliavas ir prieš pat varžybas užtraukiam dainą, kurią iškart nušvilpia "Rapid" ultros. Tai mus dar labiau užveda. Iki rungtynių likus 5 minutėm, tablo pasirodo mūsų klipas, kuris ragina visus nebūti abejingais ir prisidėti prie organizuoto komandos palaikymo. Komandos žengia į aikštę ir "Rapid" ultros traukia skanduotę. Ką ir bepasakysi - pavydas ima. Tačiau maloniau nustebina centrinė, užtraukdama "SŪ-DU-VA" ir nustelbdama net ir didelę svečių tribūną. Galėtų ir dažniau taip:) Rungtynių pradžia nieko blogo nežada, Sūduva atakuoja, bet to pasekoje gauna įvartį. Mes nenusimename bei dar labiau palaikom komandą. Po baudos smūgio V.Slavickas turi šansą išlyginti rezultatą, bet kamuolys pataiko į virpstą ir priverčia visus griebtis už galvų. Pirmas kėlinys taip ir baigėsi 0-1. Antrame kėlinyje taip pat turim šansų išlyginti rezultatą, tačiau po baudos smūgio Sūduva praleidžia dar vieną bankę. Jau 0-2 ir bus labai sunku Austrijoje. Rungtynės baigėsi. Padėkojam komandai už kovą ir varžybas, jie mums už palaikymą. Vienos žaidėjai taip pat dėkoja savo ultroms, kuriom galėjom žavėtis visų rungtynių metu. Už savaitės atsakomoji dvikova, į kurią vyks 5 žmonės. Tad jiems ir komandai galim palinkėt sėkmės!

Baltijos lygos finalas - neeilinis įvykis. Du SS nariai likus parai iki varžybų pasiryžta paruošti banerį varžyboms. Supaprastinę vieno SF nario įdėją imasi ją įgyvendint, ant paklodės piešiami Lietuvos, Latvijos, Estijos šalių kontūrai ir dažomi Sūduvos klubo spalvomis, taip pat užrašomas užrašas "BALTIJA MŪSŲ". Prieš varžybas gaunamas iš klubo vadovų pranešimas, jog BL delegatai mus kelia į A sektorių, nors ir nepatenkinti, bet neturintys kito pasirinkimo pakeičiame tribūną. Stadione žmonių kur kas daugiau nei įprastose A lygos varžybose, jaučiasi finalo atmosfera, ištikimiausių Sūduvos fanų tribūnoj susirenka 41 atstovas. Palaikymas su dideliu užsidegimu, visą pirmą kėlinį dainos nenutyla. Antrojo kėlinio pradžioje keliamas baneris ir toliau skamba mūsų dainos, bet 82 min mus šiek tiek pritildo praleistas įvartis. Venspilis siunčia į nokdauną visus esančius stadione, atsigavę po šoko toliau palaikome komandą ir per paskutinę kėlinio ataką Beniušis lygina, stadione euforija, visas stadionas tiesiog "šėlsta". Pratesimas, toliau stengiamasi palaikyt komandą, iš pradžių nepatikęs gestas mus iškeldint vienerioms varžyboms, išeina į gerą - centrinė tribūna kartas nuo karto paskanduoja kartu ir visas stadionas bendrai palaiko komandą. Vis tik Sūduvai pirmas pratesimas nebuvo sėkmingas, praleisti du įvarčiai. Nors antras pratesimas prasideda pralaimint 1:3, visas stadionas yra įsiaudrinęs ir toliau sėkmingai palaikoma komanda, pratesimo pradžioje, kai Venspils žaidėjas nustumė Liu, kilo konfliktas - retai kada pamatysi kai žiūrovai iš centrinės tribūnos kumščiais aiškinasi santykius su apsaugos darbuotojais. Vis tik kėlinio viduryje Beniušis kala savo antrąjį įvartį šiose varžybose švelnindamas rezultatą, baigiantis pridėtam laikui, paskutinę varžybų ataką Urbšys neprašauna ir vėl lygina, vėl stadionas triumfuoja, visi bendrai skanduoja ir sukuria tikrą futbolo atmosferą, toks ir turi būt garsas stadione, be jokių išreklamuotų "bybazelių" ar kitų čiulpiamųjų instrumentų. 11 metrų baudinių loterijoj laimingas bilietas atiteko Venspils komandai, bet po tokių varžybų ta taurė jau nebebuvo svarbi, žaidimas nuo švilpuko iki švilpuko, atidavimas visų jėgų, štai kur yra futbolas. Nors oficialiai ir pralaimėjus komanda išlydima skanduotėmis ir plojimais, atmosfera tokia lyg taurę keltų antrosios vietos laimėtojai. Tokių varžybų pasitaiko vienetai ir jas aprašyt žodžiais yra neįmanoma, tą reik pajaust esant stadione!

Kadangi pasibaigė 2009/10 metų Baltijos futbolo lyga, taigi apžvelgsim statistiką:

Aštuntfinalis: Sūduva 2–0 Trans,
Sūduvos Sakalai 16.
Aštuntfinalis: Trans 1–1 Sūduva,
Sūduvos Sakalai 4.
Ketvirtfinalis: Sūduva 0–0 Levadia,
Sūduvos Sakalai 28.
Ketvirtfinalis: Levadia 0–1 Sūduva,
Sūduvos Sakalai 4.
Pusfinalis: Sūduva 3–0 Metalurgs,
Sūduvos Sakalai 27.
Pusfinalis: Metalurgs 2–1 Sūduva,
Sūduvos Sakalai 8.
Finalas: Sūduva 6–8 Venspils,
Sūduvos Sakalai 41.

Bendrai apie turnyrą: buvo gan smagu aplankyt naujus miestus kuriuose neteko pabuvot, Burtai iš vienos pusės buvo nedėkingi, nes išvykos papuolė būtent visos tolimos(Narva ~800km, Talinas ~650km, Liepoja ~350km), bet iš kitos pusės - nebuvo nei vienos Lietuvos komandos, kurių miestus ir taip aplankom per A lygos čempionato varžybas. Vidurkis ištikimiausių fanų išvykoje 5, namų varžybose 28.

Po ilgo ir neitin malonaus (dėl mažo narių skaičiaus) išvykų maratono, pagaliau sugrįžimas į namų stadioną. Į ištikimiausių Sūduvos fanų tribūną susirenka 30 fanų palaikyt mylimą komandą. Palaikymas tarpais prastesnis, tarpais geresnis. Jau per pirmąjį kėlinį komanda sukala 3 įvarčius į svečių vartus ir padeda tašką šiose varžybose. Antrajame kėlinyje komanda sėkmingai ginasi, nors pabaigoje praleidžiamas įvartis, bet jis jau nieko nelemia, toks žaidimas įtakoja ir mūsų palaikymą, kuris kartais silpnas dėl komandos neužsivedimo, nepaisant to komanda iškovojo tris taškus, o lentelės viršuje vis dar vyksta atkakli kova dėl aukščiausių trofėjų.

Ko gero beviltiškiausias sezonas išvykų prasme. Priežasčių rasti galime visi, kaip nenuvykti į vieną ar dvi išvykas, bet kaip į 4 išvyką per sezoną važiuoja 5 žmonės, pasakyti kažką sunku. Komanda kovojanti dėl čempionų titulo, nesulaukia palaikymo, kuomet jo labiausiai reikia. Aišku, didelę įtaką turi ir tai, kad vos ne kiekvieną savaitgalį reikia belstis į kitą Lietuvos kraštą, tačiau mylimą komandą reikia palaikyti visur ir visada. Tuo vadovaudamiesi, vidury savaitės į Gargždus juda vienas ekipažas. Nuvykstam gana anksti, persimetam keliais žodžiais su apsauga, kuri buvo keistai maloni, jie mus patikrina ir mes jau stadione. Šis, po renovacijos, atrodo visai neblogai, vienintelis trūkumas, jog norint išsikabint vėliavas tenka atsinešt nešiojamus vartus. Nutariame, jog bandysim komandą palaikyti, nors ir esame 5. Visą žaidimą Sūduva kontroliuoja kamuolį ir to pasekoje, E.Valaitis muša įvartį galva. Bangos centrinė nutyla... Antrame kėlinyje P.Lukšys padvigubina rezultatą ir mūsų pergale niekas jau neabejoja. Rungtynės taip ir baigėsi 0-2. Dėkojam komandai už pergalę, ši mums ne tiek, kiek už palaikymą, tiek, kiek, kad atvykome. Marijampolę pasiekiam dar prieš vidurnaktį. Sekmadienį, t.y. birželio 27 dieną, 18.00 val. Sūduva namuose, naujame stadione, susitiks su „Atletu“. Padarom komandai puikų palaikymą bent namuose!!!!!!

Ką gi, sekmadienis ir mes vėl vykstame palaikyti savo mylimą komandą. Visos rungtynės yra ypatingos reikšmės, tačiau šios buvo labai ypatingos. Tą turėdami galvoje į Vilnių išvykstame nusiteikę kovingai. Gana greitai nuvykstame į Vilnių, tačiau tiesiai į stadioną nevažiuojame, nes sugalvojame nuvykti į išgirtus „Alaus namus“, o jie tikrai ne be reikalo išgirti. Išgeriame skanaus alaus ir judame į stadioną. Prie įėjimo mus pasitinka apsauga, išpurto, bet kaip vėliau pasirodys, nesėkmingai :D. Mes jau stadione, kabinam vėliavas ir laukiam rungtynių. Komanda privalėjo laimėti, o mes stengėmės ją kuo aršiau palaikyti, jog pergalė prieš vieną iš čempionato lyderių, atgimusį Vilniaus „Žalgirį“ būtų pasiekta. Kaip sakė aplinkiniai ir transliaciją žiūrėję žmonės, komandą palaikėme tikrai neblogai. Mūsų džiaugsmui įvartė įkalė Chvedukas, tačiau pirmam kėliniui besibaigiant Žalgiris rezultatą išlygino. Vis dėlto, nors šįkart nepasišiukšlinome ir komandą palaikėme iš visos širdies, komanda iškovojo lygiąsias 1-1. Be to, per rungtynes apturėjom labai linksmų situacijų. Dar prieš rungtynes priėję pareigūnai atėmė, vis dėlto prasineštą pirotechniką. Tačiau atėmė ne viską ir komandai užvesti užkūrėme dvi Vroslovo ugnis. Apsauginis, kuris dirbo labai daug darbų vienu metu, bandė jas su gesintuvu užgesinti, bet reikėtų pirmiau išmokti juo naudotis. Be to jo nelaimei gesintuvą jis pats sulaužė. Rezultatui pasikeitus tas pats apsauginis bėgdavo pakeisti „modernios“ švieslentės lentas su skaičiais. Tad nepaisant lygiųjų, išvyka pasisekus ir linksma. Pasibaigus rungtynėms, mes, 18 ištikimiausių komandos sirgalių, dėkojam komandai už rungtynes, ji dėkoja mums už palaikymą. Savaitgalį A lygos pertrauka dėl rinktinių Baltijos taurės, o Sūduva kitas rungtynes žais birželio 23 dieną Gargžduose su „Banga“. Ačiū Dievui su šia išvyka pasibaigs išvykų maratonas.

Prieš akis Baltijos lygos pusfinalio atsakomosios varžybos. Į kaimyniškąją Latviją palaikyti Sūduvos susiruošė 8 žmonės. Kelias pirmyn buvo skirtingas - du žmonės vyko autobusu iki Kauno, o 5 - su mašina ir vienas su savo transportu iš Vilniaus. Kaune susigrupuojam po 4 į ekipažą ir pajudam link Liepojos. Kelionė į priekį vyksta sklandžiai, be jokių netikėtumų. Palangoje sustojame vietinėj maksimoj nusipirkti pavalgyt, toliau - tik Liepoja.
Liepoją pasiekiam likus valandai iki varžybų pradžios. Einame parku iki jūros, ten atsigeriam šiek tiek alaus. Pabuvus šiek tiek prie jūros pradedam judėt link stadiono. Nuotaikos geros (vistik namuose laimėta 3:0). Stadionas stovi beveik ant jūros kranto, prie stadiono mus pasitinka Metalurgs klubo atstovas, kuris nurodo kur yra svečių sektorius, įėjus į tribūną kabinam vėliavas (Liepojos stadione sąlygos išsikabint vėliavas beveik idealios, prieš visą sektorių yra tvorelė). Prasideda pirmasis kėlinys, o mes dar prieš švilpuką pradėjom traukt palaikančias dainas, kurias su nedidelėm pertraukom dainuojam visą mačą, nepaisant to, jog žmonių skaičius mažas. Pirmojo kėlinio pradžiojo Metalurgs spaudžia Sūduvą ir nepraėjus 20 min praleistas pirmasis įvartis. Likusią kėlinio dalį toliau teritorinę persvarą turi Metalurgs, bet Sūduvos ginyba žaidžia užtkrintai ir daugiau šį kėlinį įvarčių nepraleista. Antrą kėlinį Sūduva žaidžia labiau koncentruotai - griauna visus priešininkų bandymus lygint bendrą abiejų varžybų rezultatą, likus 10min iki pagrindinio laiko pabaigos Chao tiksliai siunčia kamuolį baudos aikštelėje siunčia Lukšiui, kuris iįlygina rezultatą! Bet pabaigoje patekimą į finalą apkartina Armanto trauma, kuris išnešamas iš aikštės ant neštuvų tiesiai į gretosios pagalbos automobilį, negana to teisėjas parodo jam raudoną kortelę. Kadangi visi trys keitimai jau išnaudoti į vartus stoja Grande, kuris bando atremt baudos smūgį. Nors liečia kamuolį, bet kamuolys patenka į Sūduvos vartų tinklą, po praleisto įvarčio komanda stoja į ginybą ir likusį laiką sėkmingai ginasi. Rezultatas nepasikeitė - 2:1, nors mačas pralaimėtas, bet į finalą patenka Sūduva. Traukiam pergalės dainą, iškart po teisėjo finalio varžybų švilpuko Essau nuo atsarginių suolelio ateina iki mūsų tribūnos paspaudžia rankas ir padėkoja už mūsų palaikymą, prieina ir visi kiti žaidėjai padėkot. Mes esame dėkingi komandai už patekimą į finalą, kuris vyks liepos 4 dieną Marijampolės futbolo klubo stadione.

Vėl 5 galvų ekipažas, žemiau krist nelabai kur belieka... Šį kartą, ne paskutinę minutę viską sprendžiam ir išvykstam anksčiau. Pakruojį pasiekiam 17val, užsukam nusipirkt į vietinę gyvo alaus krautuvę ir nuvykus į stadioną nustembam jog varžybos jau vyksta. Kagi, 15min vėluojam. Iš karto patraukiam į svečių tribūną, pakabinam vėliavą ir nusprendžiame nedaryt tos pačios klaidos kaip Mažeikuose, nes sugebam palaikyti komandą ir pekiese. Nors ir su pertraukom, bet dainos skamba visų varžybų metu, 32min Lukšys muša į virpstą, bet pirmasis prišoko prie atšokusio kamuolio ir jį pasiunčia į varžovų vartų tinklą, pirmasis kėlinys taip ir baigiasi. Antroje mačo pusėje Sūduva toliau kontroluoja žaidimą, bet sužaidus pusę kėlinio Skroblas gauna vieną kortelę už pražangą, antrą - už kalbas ir yra priverstas palikt aikštę. Mūsiškių lieka 10 prieš 11, šiek tiek atsitraukia, bet toliau kontroliuoja žaidimą ir varžybų pabaigoje, 82min, Grigaitis iš aštraus kampo siunčia kamuolį į tinklą! Per likusį laiką rezultatas nepasikeičia ir varžybų arbitras skelbia Sūduvos pergalę 2:0. Dainuojam pergalės dainą, komanda padėkoja už palaikymą. Namo vykstam gan ramiai, dainuodami naują Diktatūros dainą. Dar prieš 10val pasiekiame Marijampolę.

Mačas kuris nužudė daug nervų lastelių: egzaminai, sesijos, o kai kas dar po miesto dienų nepajėgia vairuoti. Taip jau gaunasi, jog pietūs atėjo, o mes dar nežinom kaip nusigaut iki Mažeikių. Bet nėra padėties, be išeities. Šiaip ne taip suradę vairuotoją vykstam į tolimiausią A lygos išvyką, kurioje 5 žmonės. Kadangi išvykom jau vėlai ir žinom jog laiku nespėsim, sustojimų nedarom, veinintelis sustojimas Jurbarke degalinėj nusupirkt žemėlapį. Atvykstam prie stadiono, pamatom kad žaidėjai sveikina vieni kitus, jėga - įmušė, suradus vietą kur galima pastatyt automobilį, lekiam į stadioną, priėjus vartus pamatot jog žaidėjai vėl sveikina vieni kitus, identiška situacija buvusi kaip ir su Klaipėda įeinant į stadioną ir vėl 2:0 pirmauja Sūduva. Einam į svečiam skirtą sektorių, praeinant pro vietinius girdisi daug replikų į mūsų pusę, siūlymai "davai, ateikit čia", "gal norit, kad kraujus paleistum" ir t.t. Atvykom į pačią pirmo kėlinio pabaigą, kurioje skiriamas 11m baudinys į Sūduvos vartus. Rapalis atspėja mušimo kryptį ir nukreipia kamuolį už galinės linijos, po pirmo kėlnio Sūduva 2:0 priekyje. Antrajame kėlinyje Mažeikiai visiškai perima iniciatyvą ir rezga gan pavojingas atakas, bet Sūduvos ginyba dirba užtikrintai ir likviduoja pavojus. Bet likus 15min iki mačo pabaigos Mažeikiai švelnina rezultatą, kas sukelia gausiai susirinkusius žiūrovus, pasijunta futbolo atmosfera stadione (jei vietiniai nesivaržytų, kuris naglasnę frazė mestels iš filmo „Zero“, tai stadionas būtų palikęs gerą įspūdį, bet dar...). Pabaigoje užtraukiam vieną dainą, kuri labai nepatiko vietiniams „inteligentams“, vėl mėtomas idiotiškos frazės. Sūduva sėkmingai ginasi iki pat varžybų pabaigos ir teisėjas skelbia pergalę 2:1. Padėkojam komandai už pergalę, o komanda padėkoja už tai, jog nepatingėjom vidury savaitės belstis į kitą Lietuvos kraštą jų palaikyt. Namo vėl vykstam beveik be sustojimų, nes mūsų vairuotojo 8 ryto laukė egzaminas.
Reziumuojant: nemaloni išvyka, dėl nesusiorganizavimo...

Baltijos lygos pusfinalis kuriame Sūduvai tenka išmėgint jėgas su praėjusių metų Latvijos čempionato nugalėtojais Liepojos "Metalurgs". Pagrindiniame Marijampolės miesto futbolo stadione vyksta vejos tvarkymo darbai, todėl mačas žaidžiamas daug prisiminimų sukeliančiame senajame SŪDUVOS stadione. Į šį mačą palaikyti komandos susirenka 27 galvos. Fanai rįžtingai nusiteikę savo dainomis padėti komandai išplėšt pergalę. Dainos skamba šauniai visų varžybų metu, o mūsų komanda valdo veiksmą aikštėje. Pirmojo įvarčio tenka luktelt, bet 36min, po pakelto Chao kamuolio į baudos aikštelę, aukščiausiai iššokęs Radžius galva nukreipia kamuolį į varžovų vartus tuo pakeldamas visą tribūną, baigiantis kėlinui, 42min, Chao pasiučia kamuolį Chvedukui, kuris išeina vienas prieš varžovų vartininką, tuo jis ir pasinaudoja. Padaręs "klyną" vartininkui pasiunčia kamuolį į tinklą. Antrojo kėlinio pradžioje uždegame dvi dūmšaškes, bet uždegus pasirodo, jog viena raudona, o kita - mėlyna, aplaidųs prekeiviai sumaišė ir vieną netokios spalvos įdėjo. Įpusėjus pirmąjam kėlinui, nusprendžiame pajuokauti ir šiek tiek pasilinksmint, nes tai senasis stadionas, kuriame mūsų tribūna šalia šoninės linijos, taigi pradedam bėgiot šalia šoninio teisėjo, kas sukelia dideles ovacijas visam stadione, bet apsauginui, kuris buvo pastatytas šalia mūsų tribūnos, tai nelabai patiko, prasidėjo grasinimai kad būsim visi iki vieno išvesti ir daugiau į stadioną nepateksim. Paklausus ar kam nors trugdėm ir ką blogo padarėm, išgirdom atsakymą "aš tave išpagiriosiu", kuris buvo skirtas asmenui visiškai negėrusiam, po lengvo apsižodžiavimo toliau traukiam mylimą komandą palaikančias dainas ir varžybų pabaigoje, 80min, Lukšys kala paskutinį įvartį šiose varžybose. Dabar belieka išlaikyt sukauptą rezultatą atsakomajame mače ir finale žais vienintelė likusi Lietuvos komanda!

Viena tolimiausių išvykų viduryje savaitės nieko gero nežadėjo, likus dienai iki išvykos registruotų žmonių - vienas. Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Išvarėse atsiranda žmogus, kuris turi automobilį ir gali važiuot. Ir štai trečiadienį 5 žmonės išvyksta palaikyt komandos. Kelionė į priekį beveik be sustojimų, nors išvykom anksti, bet į varžybas pavėlavom, patekom į kamščius ir dar mus sustabdo traukinys, kuris ganėtinai ilgai važiavo ir stipriai eismą stabdė. Pasiekę kelionės tikslą susitinkam dar 3 žmones ir štai mes jau aštuoniese. Įėję į stadioną matom jog žaidėjai rikiuojasi prie centro linijos, vadinasi buvo įvartis, pasižiūrim į švieslentė ir ten matom jog Sūduva jau 2:0 pirmauja, greitai išsikabinam vėliavas artimiausioje vietoj(centrinės tribūnos krašte) ir retkarčiais užtraukiam kokią dainą, nors palaikymas silpnas, bet komanda nemažina apsukų ir sumindo plastinę operaciją pasidariusį glestumą 6:1. Nuaidėjus teisėjo švilpukui užtraukiam pergalės dainą, komanda ateina padėkot ištikimiausiems komandos gerbėjams už palaikymą. Geros nuotaikos, susirenkam vėliavas ir judam link namų, po tokios pergalės tiesiai į namus noro nebuvo vykt, tai užsukam į Tauragę atsigert alaus, šiek tiek užtrukę Tauragėj judam toliau - sekantis sustojimas Jurbarke degalinėj, ten suvartojam po submariną ir naktį pasiekiam namus.